Tyliai miško armonika sapną sapnuoja
Sidabrinis lėktuvas praskrido laikydamasis už debesų
Ir ne vienas abiturientas prabudo su abituriente kartu
Kokios šviesios jų akys
matančios sniegą ant Salduvės kalno pečių
Mus suguldė ir plakė diržais už jausmus
Karpė plaukus ir draskė meilės pigius drabužius
Mus svaigino vynas šviesus į“ AKDAM“ panašus
Jau kentėjom ir negert jau ilgiau negalėjom
Tai pakėlėm taures už moralės varžtus
Už tą plytą, kur į Bebenčiaus dirbtuvių langus dėjom
Mes išgėrėm tada už surištas rankas
Už policijos smūgius į galvą
Už dainas tikro kalėjimo kameroje
Išleisti iš kalėjimo šokom išleistuvėse


Sigitas Siudika










