Laiškas Močiutei, parašytas 2 val. ryto, su meile, Skullptura

Kai užmiegu, ir net snausdamas,
aiškiai girdžiu balsus, šnarančius
ištisas frazes, įprastas ir trivialias,
nesusijusias su mano reikalais.

Miela Močiute, ar mums dar liko laiko
būti laimingiems? Skolos milžiniškos.
Banko sąskaita priklauso nuo teismo sprendimo.
Nieko nežinau. Net negaliu žinoti „Nieko“.
Praradau gebėjimą stengtis.
Bet dabar, kaip ir anksčiau, meilė Tau didėja.
Esi visada pasiruošusi mane užmėtyti akmenimis, visada:
Tai - tiesa. Tai - kyla iš vaikystės.

Pirmą kartą per savo trumpą gyvenimą
esu beveik laimingas. Knyga - beveik baigta,
Atrodo beveik šedevras. Ji išliks, paminklas
obsesijoms, neapykantai, pasibjaurėjimui.

Skolos ir nerimas išlieka ir silpnina.
Šėtonas slysta prieš mane, saldžiai šnabždėdamas:
- Pailsėk dieną! Šiandien gali atsipalaiduoti ir pažaisti.
Dirbsi tik šiąnakt. Kai ateina vakaras,
Protas, siaubingai išsigandęs įsiskolinimų,
Nuobodėjęs liūdesio, paralyžiuotas bejėgiškumo,
Prižada: - Rytoj: Pradėsiu rytoj.
Rytojus prasideda tuo pačiu komedijos vaidinimu,
Tuo pačiu ryžtu, tuo pačiu silpnumu.

Atsibodo šis gyvenimas baldais apstatytuose kambariuose.
Atsibodo peršalimas ir galvos skausmai:
Žinai mano keistą gyvenimą. Kiekviena diena atneša
Pykčio kvotą. Mažai žinai Poeto gyvenimą, brangioji Močiute:
Privalau rašyti eilėraščius,
Tai - labiausiai varginantis pilnos dienos hobis.

Šįryt - liūdna. Nepriekaištauk.
Rašau iš kavinės netoli pašto,
Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje,
Tarp biliardo kamuoliukų barškėjimo, indų žvangėjimo,
Širdies daužymosi. Manęs paprašė parašyti
„Karikatūrinę Rašyko istoriją“. Paprašė parašyti
„Skullpturos KŽ istoriją“. Ar turėčiau sukomponuoti
Piratinių žaidimų scenos almanachą, slypintį širdyje?

Nors tai kainuoja nesuskaičiuojamą skausmą,
Nors negalite patikėti, kad tai būtina,
Ir abejojate, ar suma tiksli,
Prašau, atsiųskite pinigų bent trims savaitėms.

Nuoširdžiausi linkėjimai, ir
Su meile,
Skullptura