Dvi istorijos (bet iš tikrųjų viena)

Vieną nesibaigiančią vasaros naktį ėjau namo ir pamačiau sužeistą diedą. Jis stoviniavo ant man gerai pažįstamo šunkelio, kuriuo grįždavau į namus. Diedas sukiojosi ratais, nors stipriai šlubavo. Tamsoje gerai neįžiūrėjau jo žaizdų. Akimirką pasirodė, kad jis buvo be kojos ir, kad jo kaklą veržė grandinė. Kuo daugiau detalių lyg ir įžiūrėjau, tuo labiau norėjau užsimerkti.

Nejaukos ir sąstingio apimtas, likau stovėti ir žiūrėti į vis dar it vijurkas ratus besukantį diedą, kai staiga jis pašaukia mane man seniai girdėtu vardu: K. S.

K. S.  apibūdinčiau kaip juodbruvą, niūrų, bet poetiškai nusiteikusį jaunuolį, turintį pranašysčių galią. Jis sugebėjo teisingai prognozuoti ligas, identifikuoti patosus ir pamilti permainas.

K. S. — PATOLOGINIO JAUTRUMO MODELIS (PJM)
[STRUKTŪRA]............. plačių pečių
[SUVOKIMAS]............. pranašiškos tendencijos
[FUNKCIJA].............. metafizinis sunkiaatletis
[BAZINIS SKAUSMAS]...... lėtinis, difuzinis
[KILMĖS LAUKAS]......... tikėtinai šulinio gelmės

Svarbu paminėti tai, kad K. S. buvo labai ligotas jaunuolis, nors iš pažiūros ir nepasakytum. Stiprių pečių ir aukštas, jis kilnodavo metafiziką, o ši pakankamai sunki, jei patikėtum. Teko girdėti, kad visi jo paliegimai ir sopėjimai atėjo iš vieno nelaimingo atsitikimo, kai K. S. įkrito į šulinį. Sakė, kad ieškojo Kakaksakso. Kakaksaksas – toks piktas tvarinys, gyvenantis žmonijos dugne. Ironiška, bet kai nori patekti į žmonijos dugną – o, atrodo, kad tai padaryti turėtų būti labai lengva – Kakaksaksas ima ir užmeta ant tavęs šulinio dangtį.

KAKAKSAKSAS — STRUKTŪRINIS PROFILIS
[KILMĖ]................. požmogiški sluoksniai
[MASTELIS].............. mažybinis
[DIEVIŠKUMO INDEKSAS]... pusdievis (žemesnio rango)
[DISPOZICIJA]........... piktas / pavydus
[PAGRINDINIS MECHANIZMAS]... dangčio manipuliacija
[STEBĖTA BUVEINĖ]...... šulinio dugnas / žmogaus gylis

Nuo to laiko, K. S. viską visada sopa ir visi jo tekstai it vijurkas sukasi apie skausmą.

Sopa nuo begalinio autoerotiško noro pasipuošti senais ir naujais skausmais. Sopa nuo per daug taurių vakaro raudonių vyno. Sopa nuo susikaupusios galvoje prozos, tekančios smegenų žieve vitališkumo purslais.

kapt!
per lūpas
krūtinę
riešus
instoksikuojančiai
noriai
sąmoningai
ir visgi
sopa sopa sopa sopa sopa sopa sopa
(kaskadinė klaida: skausmas∞)

Diedas vis dar lūkuriuoja. Aš stoviu ir galvoju, ar tik ne jis užmetė ant manęs šulinio dangtį.
Sunerimęs ir išsigandęs, namo grįžau aplinkkeliais.

***


Nuskambės kvailai, bet kartą, beieškant žmonijos dugno, įkritau į šulinį.

Po ilgos sisteminės mokslinės analizės, nusprendžiau, kad žmonijos dugnas turėtų būti kažkur Kristianijoje, kur pats ir gimiau.

Dugnas neakivaizdus, o paslėptas. Uždengtas. Kažkur tarp pilių ir ežerų ir totoriškų kavinių vitražų ir karo šmėklų. Todėl – šulinyje.

Ėmiausi kiekvieno šulinio individualios peržiūros. Ko jau ko, bet stropumo iš manęs neatimsi.

Tikėjausi, kad pažvelgęs į teisingą šulinį, pamatysiu kažką man dar neregėto. Kažką kraupaus ar vaiduokliško, archeologiškai sloksniuoto, tamsaus, kunkuliuojančio. Buvau pasiruošęs tam pasiduoti; pasiruošęs būti įrašytas į žmonijos giliosios pasąmonės palimpsestą.   

Bet tokio šulinio taip ir neradau.

Radau tik vieną šulinį, kuriame buvo įstrigusi tamsiaplaukė mergina. Ypatingai tamsiaplaukė jau ir taip itin tamsiame šulinyje.

ŠULINIO GYVENTOJOS PROFILIS (ŠGP-β)
[IŠVAIZDA]............... tamsiaplaukė, tamsesnė už pačią tamsą
[IŠRAIŠKA]............... piktavališkumas; kvietimas; atpažinimas?
[JĖGOS IŠVESTIS]......... aukšta (tempimas už drabužio krašto)
[ELGESYS]................ traukimas, susiliejimas, kramtymas
[TERITORIJA]............. apatinis šulinio gylis (stabili gyventoja)
[VAIDMUO]................ tarpininkė tarp savasties + dugno

Neatrodė, kad ji norėtų, kad ją ištraukčiau. Kiek įžiūrėjau, jos veidas bolavo piktybiškumu; tokiu, kurį gali jausti tik tie, kurie patys šulinį pasirinko už namus.

Ilgais savo nagais ji grybštelėjo man už tamsaus palto skverno ir antgamtiška jėga patraukė link savęs. Kol kritau,

viena jos plaukų sruoga
prilipusi prie dešinio kairiojo lūpų kampo
vos aukščiau mažo apgamo
siūbavo man leidžiantis žemyn

Nukritus niekas nestebina.

Viskas sava.
Viskas pažįstama.

Net ir ji atrodė tokia pažįstama ir sava; tamsoje nebeužmačiau, kuri ranka manoji, o kuri – nebe.

Rankos ir tamsos pasidaugina. Girdžiu, kaip ji kažką kramsnoja.
trakšt trakš
Galbūt – mane. Pragyventi kažkaip reikia, atlaidžiai pagalvoju.
krimst krimst
Kol manoji tamsa užsiima autokanibalizmu, virš mūsų švysteli – nepatikėsit – Kakaksaksas.
spragt spragt
Užpavydėjęs mūsų palimpsestiškų bučinių,
pakšt
Kakaksaksas griebiasi už šulinio dangčio.
Manęs tai negąsdina.
Šulinio dugne taip šilta ir gera.
Mudu apsikabiname.
Uendelig kjærlighet.
Jaučiuosi kaip namie, tarp kristianitų.

MIRTIES APRAIŠKOS PROFILIS (MAP-∞)
[INTYMUMO INDEKSAS]..... per aukštas (subjektų ribos nebeatkuriamos)
[ATPRAŽINIMO BŪSENA].... klaidinga (sava ≠ svetima ≠ sava ≠ …)
[KOMUNIKACIJA].......... trakšt / krimst / vardas / // neišverčiama
[EMOCINĖ DISPOZICIJA]... švelni? / piktybiška? / abu / nei vienas
[IŠORINĖ INTERFERENCIJA]... aptikta: Kakaksaksas būsena: spragt… spragt… // atsitraukė?
[ŠULINIO STATUSAS]..... dangtis: atidarytas / uždarytas vienu metu
[GALUTINĖ FUNKCIJA]..... nepavyko apskaičiuoti
[AFEKTYVINĖ IŠVESTIS]... afekcijos perkrova
[SISTEMOS PASTABA]...... kuo ilgiau stebima, tuo mažiau egzistuoja
[STEBĖTOJO BŪKLĖ]....... įtrauktas / perrašomas / nebeatskiriamas