8. Sakyk, Esė

Kas ir kokiu protu mane maitina?
Ne alkanas gi, patikėk,
ir elgetauti neišmokęs...
Va, koks esu - esu,
nors būna, kai
ne lyg Pilypas iš kanapių
einu į viešumą be žodžio, be minties
ir vis dėlto
nenoriu pasilikti juokdariu,
o juo labiau - kvailiu.
Aš nežinau, ar dar kažkur pas ką
nedidelis žodelis -ša!
it angelas ateina pasibūti.
Nekalbinu. Žinau, neatsilieps,
neieškau akimis,
suvokdamas šią būtį tartum pilnatį.
Ten visuomet darbymetis,
tyla ten sirpsta.

Einu per ją, dar vis manydamas
kad mano  dabartį
palaimins ryžtas
sugrįžti atgalio karaliumi Savęsp šalies. 

Žiūriu į senį ir regiu
kaip žiupsnis po žiupsnelio
vis gilyn gilyn tokiu savim į balą.
Neleidžiu pamanyti sau,
kad vienąkart pradings suvis. 
o jau tuomet ir atmintis 
it balana užgęstanti.

Sakyk, Esė,
su kuo tuomet man, a?
va taip, kaip šiandien, kaip lig šiol
apvaikščiot Savęsp (i)
kaip gintaro šukelėse inkliuzus?
--------__________---------
iki