Žaidimai

Žvilgt pro langą – kiek daug sniego!
Jis toks baltas ir purus.
Pagaliau žiema atėjo,
Man šaltukas nebaisus.

Išėjau pažaist į kiemą
Ir į pusnį įkritau.
Pagalvojau – kaip nykštukas,
Ir vos, vos neužmigau.

Dar norėjau suvaidinti
Aukso žuvį po ledu,
Bet mama pirštu pagrasė:
- Nebandyk tokių juokų!

Na, tada paėmęs šluotą
Virš pusnies pakilt bandžiau.
Sniego senis pasišaipė:
- Atiduok ją man geriau.

Tai kritau į minkštą pusnį,
Sniego angelą dariau...
Tik, staiga, kažkas pakėlė,
O gal skristi pats bandžiau?