Teisme

Kažkur Vokietijoje
      Vienaveiksmė neapskundžiama pjesė be veikėjų, vien tik išgalvoti personažai

                              I veiksmas

Sekretorė. Stot, Teismas eina.
Teisėja. Galite sėstis. Kur kaltinamasis?
Sekretorė. Jis prie advokato.
Teisėja. A, atleiskite, nepažinau, kuris iš jūsų advokatas? Nesistokite. Kaltinamasis. Aš kreipiuosi į jus, jūs kaltinamasis?
Jėzus. O kuo aš kaltinamas?
Teisėja. Pirmiausia atsakykite į klausimą - ar jūs kaltinamasis?
Jėzus. Ne.
Teisėja. Tai kodėl atsistojote?
Jėzus. Atsiprašau, sėdėsiu. Jeigu jums taip patogiau.
Teisėja. Palaukit, tai jūs advokatas? Taip?
Advokatas. Ne, atleiskit, jūsų šviesybe, advokatas esu aš, mano ginamasis yra kaltinamasis.
Teisėja. Ak štai kaip, tai supažindinkit savo klientą su procedūromis.
Jėzus. Dovanokite, bet man nereikia procedūrų, aš sveikas.
Teisėja. Užsičiaupkit, nes įsakysiu jus išvesti. Taigi, pradedame procesą. Kaltinamasis, prisistatykite.
Jėzus. Aš, gerbiama teisėja, nors iš tiesų norėčiau į jus kreiptis, mano sese..

Salė suūžia.
Teisėja. Kas čia per familiarumas, aš su jumis kiaulių neganiau.
Jėzus. Aš ir netvirtinu to. Pats nelabai mėgstu kiaules ir jų nevalgau.

Salė ūžia, kažkas juokiasi.
Teisėja. Rimties, prašau tylos salėje. Pavardė, vardas?
Jėzus. Mano?
Teisėja. Kieno gi daugiau? Savo aš žinau.
Jėzus. Taip, ir aš žinau jūsų.

Salė vėl šurmuliuoja.
Teisėja. Tylos. Baigsite cirką? Prisistatykite.
Jėzus. Mielai, tik aš galvojau, kad mane visi pažįsta. Jėzus Kristus, sūnus Juozapo, nors jis nėra tikrasis mano tėvas, kaip žinote, aš atsiradau iš Šventosios dvasios...
Teisėja. Gana. Advokate, liepkite savo klientui užsičiaupti.
Advokatas. Dovanokite, bet jis Dievas, aš negaliu jo užčiaupti.

Salė švilpia, trypia kojomis. Baisus triukšmas. Teisėja daužo plaktuku į stalą, galų gale salė nurimsta.
Teisėja. Jūs ką, čia visi išprotėjote? Kaltinamasis, atsistokite.
Jėzus. Mielai, nors prieš tai jūs prašėte mane sėstis.
Teisėja. Ar pripažįstate savo kaltę?
Jėzus. Atsiprašau, o kuo aš esu kaltinamas?
Teisėja. Kurstėte nesantaiką, skleidėte neapykantos kalbą, ketinote savavališkai užimti ministro postą.
Advokatas. Protestuoju.
Teisėja. Protestas atmestas. Prokurore, supažindinkite pilietį kaltinamąjį su jam reikškiamais kaltinimais.
Prokuroras. Gerbiama publika (salė pritariamai suošia), gerbiami prisiekusieji, gerbiama Teisėja, asmuo, esantis prieš jus, skleidė dezinformaciją, vadino save išrinktuoju ir panašius vėjus, mėgino jėga įsiveržti į Kultūros ministeriją ir užimti laisvą ministro kabinetą.
Advokatas. Protestuoju.
Teisėja. Protestas atmestas. Kaltinamasis, supratote tekstą?
Jėzus. Žinoma.
Teisėja. Pripažįstate savo kaltę?
Jėzus. Tekstas, brangi sese, nėra tikslus...
Teisėja. Aš jums ne sesė.
Jėzus. Bet ir ne motina. Tai kaip man į jus kreiptis?
Teisėja. Velniop, užčiaupkit jį kas nors.

Salė trypia.
Teisėja. Gana, daugiau kalbėti aš jums neleisiu. Pradėkim liudytojų apklausą. Prokurore, kvieskite pirmą liudytoją.
I liudytojas. Aš čia, gerbiamas Teisme.
Teisėja. Ką galite papasakoti? Iš esmės.
I liudytojas. Taip, iš esmės. Iš esmės nelabai ką, nebent tik tai, kad vieną rytą šis jaunuolis nusileido į mano kiemą.
Teisėja. Kaip nusileido?
I liudytojas. Na, aš nemačiau kaip, pastebėjau tik, kad jis vaikšto mano kieme, klausiu, ką tu čia veiki? Sako, nusileidau iš dangaus. Kaip, sakau, o jis rodo į oro balioną, kuris nuskrido toliau, ir sako, matai, su oro balionu.
Teisėja. Kaltinamasis, galite patvirtinti, kad šis žmogus sako tiesą?
Jėzus. Žinoma, nešokinėsiu gi aš iš dangaus be apsaugos. Su balionu, taip.
Teisėja. Jis turėjo kokios kontrabandos: cigarečių arba narkotikų?
I liudytojas. Negaliu pasakyti, jis turėjo kuprinę, bet kas joje, negaliu žinoti.
Jėzus. Tik kojinės ir Biblija.
Teisėja. Kam jums Biblija?
Jėzus. O kam jums Konstitucija? Kiekvienas turi savo gyvenimo vadovą.

Salė suošia.
Teisėja. Ką dar galite papasakoti apie šį žmogų.
I liudytojas. Nieko daugiau. Tik tai, kad jis pamaitino mano vištas.
Teisėja. Kokiu būdu?
I liudytojas. Traukė iš kuprinės vieną po kito duonos kepalą ir lesino jas.
Teisėja. Kiek buvo tų kepalų?
I liudytojas. Nežinau, gal dešimt. Nemažiau, vištos beregint visą duoną suėdė.
Advokatas. Gal jos buvo labai alkanos, gal jūs jų nešėrėte?
I liudytojas. Na ne, bet, aišku, tiek skirti maisto, kiek davė tas žmogus, mes irgi negalime, sunkus laikas, reikia padėti kariaujančiai šaliai, kur čia viską atiduosi vištoms, kai kareiviai badauja?
Teisėja. Kaltinamasis, jūs sakėte, kad kuprinėje tik kojinės ir knyga, gal ten dar buvo ir cigaretės?
Jėzus. Aš nerūkau. Ir knygos nebuvo, tik Biblija. Kojinės ir keli gabalėliai duonos, juk valgyti ir man reikia.
Teisėja. Aišku. Kvieskite kitą liudytoją.
Kitas liudytojas. Mano pagarba, gerbiama teisėja. Ir prisiekusieji. Ir publika.
Teisėja. Pasakokite, kaip susidūrėte su kaltinamuoju.
Kitas liudytojas. O, tai čia labai įdomi istorija. Matot, mūsų vyriausybėje, aš esu kancleris, staiga pritrūko vieno ministro. Žiūrim, skaičiuojam ir taip ir šiaip, tikrai - nėra atsakingo už kultūrą. Neapsižiūrėjom, taip sakant.
Režisierius (iš salės). Kultūra, kaip visada paskutinėje vietoje.
Partijos pirmininkas (iš salės). Nesąmonė, neskleiskit čia priešiškos propagandos.
Teisėja. Prašau baigti mitingą, čia jums ne gatvė ir ne parlamentas. Tęskite.
Kitas liudytojas. Taigi, skaičiuojam, žvalgomės viens į kitą, nieko nesuprantame, kaip čia taip nutiko, kai staiga atsidaro durys ir įeina šis jaunuolis ir teigia, kad jis nuo šiol rūpinsis kultūra, duokit jam neva raktus nuo seifo, negali mat pasiimti iš jo banknotų.

Balsai salėje. Banknotų, banknotų, užsimanė mūsų pinigų!
Jėzus. Viskas buvo ne taip, pinigų reikėjo kaimo kolektyvams, bibliotekoms, ansambliams. Kaip yra iki šiol? Viskas tik į sostinę, o provincija merdi be kultūros. Kultūros namai visur užkaltais langais. Žmonės geria vietoj to, kad vaikščiotų į būrelius. Štai kur labiausiai reikalingas finansavimas. Į regionus!
Premjerė (iš salės). Nė velnio, pirmiausia turime remti kariaujančią pusę! Kultūra palauks!

Salė nepritariamai suūžia. Girdisi kojų trypimas.
Premjerė (iš salės). Aš turėjau galvoje kaimo kultūrą, ne jus, visokias bibliotekas ir panašiai.

Salė pritariamai švilpia.
Teisėja. Pasakykite, Kitas liudytojau, kaip jis, kokiu būdu ketino tapti kultūros ministru, juk jo niekas nerinko?
Jėzus. Nė vienas ministras nėra žmonių rinktas, visi paskirti.
Kitas liudytojas. Mes irgi jo to paklausėme, kas tu toks, kas tave rinko? Jis atsakė klausimu: o jus kas rinko? Mes, išties, tuo metu neturėjome atsakymo, todėl tik padavėme raktus nuo seifo.

Salė švilpia.
Teisėja. Ramybės! Kaltinamasis, pasakykite, kur dėjote pinigus?
Jėzus. Kad jų ten nebuvo, seifas buvo tuščias, kažkas jau iki manęs jį ištuštino.
Buvęs kultūros ministras (iš salės). Melas, ten dar buvo likę keli milijonai, dabar tiksliai nepamenu, bet tikrai buvo nemaža krūvelė.
Prokuroras. Siūlau pripažinti, kad gerbiamas asmuo iš dangaus, ar iš kur jis ten atskrido kaip kontrabanda, tuos pinigus, tai yra kelis milijonus pavogė, prisiekusieji, užfiksuokite šį faktą, ir iš savo pusės prašau skirti teisiamajam 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Advokatas. Protestuoju, vagystės faktas nepatvirtintas.
Teisėja. Protestas atmestas. Byla įrodyta, faktai surinkti, prisiekusieji gali paskelbti savo verdiktą.
Jėzus. Bet aš dar turiu teisę į paskutinį žodį, ar ne?

Balsai iš salės: Prisiklausėm.
Gana nesąmonių!
Nuteisti!
Teisėja. Visgi leiskim kaltinamajam pasisakyti, atgailauti, taip sakant. Trys minutės.
Jėzus. Dėkoju. Broliai ir sesės prisiekusieji, dabar jūs matote į kokį farsą patekote ne savo valia ir jums teks priimti sprendimą, dėl kurio galbūt teks gailėtis, kaip ir tiems protėviams, kurie nuteisė mane prieš du tūkstančius metų. Siūlau gerai pagalvoti.
Teisėja. Gana. Prisiekusieji, jūsų verdiktas?
Prisiekusieji. Kaltas!
Advokatas. Protestuoju!
Teisėja. Visiems ačiū už dėmesį. Išveskit nuteistąjį.

Salė pritariamai ploja.

Tiems, kurie laukia antro veiksmo, skaitykite preambulę.