jaučiuosi tarsi Lozorius

gerai, tuomet, griaustinis vidurnakty, mirtis
plazoje.
mano batus reikia nuvalyti.
mano rašomoji mašinėlė tyli.

rašau šį tekstą plunksnakočiu
sename, geltoname
sąsiuviny,
atsirėmęs aukštyn galva į sieną
lovoje.

Hanteris S. Tompsonas yra pasakęs:
„nenoriu niekam propaguoti narkotikų,
alkoholio, smurto ar beprotybės, bet
man jie visada pasiteisino. “
vėliau - ginklas
burnoje.

nerašyti yra negerai,
bet bandyti rašyti,
kai negali, yra
blogiau.

ei, turiu pasiteisinimų:
sergu paranoidine šizofrenija ir
medikamentai bukina
smegenis.

- rašysi ir vėl, - žmonės
mane tikina, - ir rašysi geriau
negu
bet kada.

smagu žinoti.

bet rašomoji mašinėlė tyli
ir spokso į
mane...

tai pats
keisčiausias metas
mano
gyvenime.

jaučiuosi tarsi
Lozorius,
bet net negaliu
nusipoliruoti
savo
batų.