Kai kūnas pavargsta
It šluotkotis šluojančio rankose
Ir lieka vien veiksmas
Be sielos
Reik ją vėl pasikviesti namo
Kad peržengus slenkstį
Sušuktų
Aš čia ar manęs pasiilgai
Trumpametražių gyvenimo
Vingių herojau
Juk viskas be manęs
Tai tik trumpas atodūsis
Agonija
Fikcija
Kai nelieka to mažo visatos kąsnelio
Dabar
Ir esi pastrigęs
Kaip nuvalkiota kekšė bordely
Tarp vakar ir ryt
Tad glaudžiu prie savęs
Tą pasiruošusią bėgti
Dar likusią šilumą
Ir laikausi nusitvėręs
Taip greit dylančio mėnesio
Kuriame paskutiniai
Auksiniai lapai
Dar likę
Kalbėdami maldą
Iš savo dangoraižių
Lipa


žiūrintis dangun







