rašyk.lt: Kūriniai / Evv / Ilgėms

Blogas komentaras Rodyti?

2025-11-03 20:33

Netyliu ats!
Neratsiau ir neratsytsiu!
O kam?
Kol etsi, tai ir etsi, tai ir takai vitką, nutampai vitsiemts autsits, aha,o patskui jau vitstiek vitkats, lai patyts zinotsi, tada jau vitsi pūtsim paitsiautsiai pavargę, tai kats tia perūpėts ką ratsyti kai jau taip pavargę patskutinė diena juk, nutsivarę jau vitsai tada, tia jau kaip į lovytę fau tsuolyje, jau tada niekats neperūpi, aha, o jei dapar itsakytsime vitką, na paratsytsime, tai kol ateits ta diena, tai gali vitskats ir patvinkę jau pūti, tai yra vititkai, vititkai patsenę tie paratsymai ir jau vititkai nepeatitikti tų laikų tsavijautų ir jautsmų, taip!

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2025-10-31 13:38

gunta

Ačiū, Evv
Dabar skaitykite pati savo komentarą, juk jis tartum yra to publikuojamo teksto tąsa - pamąstymai į iškilusius Jums, Jūsų klausimus (publikuojamame tekste), bet ir viena ir antra(t.y. ir klausimai ir atsakymai) yra vienas "Prasmingas DIENORAŠTINI įrašas",ne eilėraštis.

Ši vieta CiTaTa:"Ką suruošei savo paskutiniam
atsisveikinimui?
Ar parašei laiškus- tiems,
kuriuos myli?

Nepatinka mano klausimai...
Matau.
Tyli."
Ypatingai byloja apie žmogaus vidinį dialogą, pokalbį su savimi.
Kada Jūs traktuojate tai kaip eilėraštį- jis sumenkėja tas tekstas, nes yra taikomas skaitytojui, įgauna moralizavimo, pamokslavimo skonį, priekaištavimo, ir nei šis nei tas, kada kreipiamasi į jį, plius paistant apie jo vidinę reakciją- paistant, reiškia tvirtinant, kokia ji: " tyli, nes nepatinka mano klausimai..."

Tai "Jūsų prasmingas dienoraštinis įrašas"
Gražios Jums dienos. :) viskas yra OK.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2025-10-31 09:53

Žilis van Go

tekstas su klaustukais

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2025-10-31 05:45

Evv

Gunta, klausimai - retoriniai- kas liks po mūsų.
Dažnai svarbiausi dalykai liepa nepasakyti.
Žmonės turi įsivaizdavimą apie išėjųsį- niekas nieko iš esmės nepažįsta.
Ką mes paliekame po saves- kiek buvome tikri, ką padarėme kitiems gero?
Bet koks kūrinys - jei jis sukelia emocijas- tai ir yra jo tikslas. Juk kiekvienas suprantame tikrovę- pagal savo patirtį.
Ačiū už komentarą, man labai patinka skaityti Jūsų mintis ir kūrinius.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2025-10-31 01:35

gunta

Nereikia (mano atžvilgiu – mano matymu) rašyti laiškų tiems, kuriuos myli. Juk turi liežuvį – gali kalbėtis su jais. Jei tau atrodo svarbu, kad jie žinotų, ką jauti ar galvoji – gali jiems tai pasakyti. Kas neleidžia?

Bet keisčiausia – kam laukti dienos, kai neturėsi instrumento, įrankio, t. y. kūno – liežuvio, smegenų, asmenybės, kalbos (lietuvių, anglų, kelmukų...) – kai neturėsi protavimo įrankio, kai nebus ir tų, kuriuos šiame gyvenime myli?
(Gali būti ir taip, kad tie, kurių šiandien nekenti, kažkuriame gyvenime buvo tavo vaikai, broliai, seserys, tėvai, draugai, sutuoktiniai... ;) )
Kam laukti? Nebent, jei gimei būti laiškų rašytoja.
:), ;) , :D – ha ha cha

Jūsų tekstas, publikuojamas EILĖRAŠČIŲ, POEZIJOS KATEGORIJOJE...
Mhhmmh...
Kodėl taip norite savo dvasinio kelio stadijas – t. y. klausimus – primesti visiems?

Juk kiekvienas turi savo dvasinį sąmonėjimo kelią. Kiekvienas randasi savo stadijoje – savo (ne Jūsų) kelyje. Ir ne Jūsų nuopoliuose, atradimuose ar pakilimuose. ;)

Jus ištiko įžvalgų šokas savo kelyje?
Na, jei tekstas būtų kategorijoje „Jūsų dienoraštyje“, komentaras būtų kitoks (iš mano pusės).
Bet dabar tekstas stovi ant KALNO „EILĖS“ ir retoriškai dėsto visiems – publikai – apie tai, kas šiuo metu yra tik Jūsų asmeniški, nubudę proto klausimai.
:D
Jus ištiko stabas – jūs tylėjote, kai Jūsų protas išdavė šiuos klausimus?

Pas mane paprasčiau – aš nelaukiu laiko, kai neturėsiu įrankio – fizinio kūno, t. y. liežuvio, plaučių, balso stygų ir t. t. Tam, kad rašyčiau laiškus, aš naudojuosi savo kūnu – tiesiog kalbu. :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas