EglynaUžaugau vėtros glėbyje,
kur prisilietimas
buvo lūžis.
Mokiausi mylėti
lyg nešdama akmenis,
tarsi jie galėtų
užkalbėti vandenį.
Prisirišau prie balsų,
apkabinau šešėlius,
kurie nesugrįžo.
Širdis tylėjo
kaip apleistas sodas.
Ir vis tiek likdavau —
lyg medis prie skardžio,
bijantis vienatvės
labiau nei vėjo.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2025-08-27 14:05
Blogas komentaras Rodyti?
2025-08-28 13:56
Gal nesuprasi - korektorius redaguoja SAVAIP LINKSNIUS, ir plius apskritai pakeičia žodžius...
Matai, kada širdiEs sodas neapleisTAS, tada ir stovėdamas pragare, visiškoje tamsoje įžvelgi šviesą, o vienatvė yra šviesa matanti tiesą; bet kai apleidi sodą, viskas yra tamsa, ir gerai jautiesi tik triukšme, nes jis (triukšmas) fonuoja tą nykumą (skaido) kurią jauti kai širdies sodas apleistas. RytiečiAI sako " kada protas pamiršta ką žino širdis, jis sustabarėja", ne pažodžiui bet ta mintis. :) Keturi, sudideliu minusu. Jei nebūtų eiliuS įvertintas mažiau nei du, vertinčiau 3. Paskutiniuosiuose 6-šiose eilutėse atsirado mintis. Blogas komentaras Rodyti?
2025-08-28 13:42
CITATA: "Širdis tylėjo
kaip apleistas sodas." (keisčiau) IR LIEKU VIS STOVĖT MEDŽIU ANT skardžio, bijODAMAS vienatvės labiau nei vėjo." Kiek įmanoma venk žodelio [lyg], tas žodelis nuskurdina tekstą. Matai, kada širdis sodas neapleisti, tada ir stovėdamas pragare, visiškoje tamsoje įžvelgi tiesą, o vienatvė yra šviesa :), bet kai apleidi sodą, viskas tamsa, ir gerai jautiesi triukšme, nes jis fonuoja tą nykumą kurią jauti, kai širdies sodas apleistas. Rytiečių sako " kada protas pamiršta ką žino širdis, jis sustabarėja", ne pažodžiui bet ta mintis. :) Keturi, sudideliu minusu. Jei nebūtų eiliuota įvertintas mažiau nei du, vertinčiau 3. Paskutiniuosiuose 6-šiose eilutėse atsirado mintis. Blogas komentaras Rodyti?
2025-08-28 12:10
šiaip stereotipai - vėtros glėbys, vandens užkalbėjimas, apleistas sodas, kaip google nuorodos link jausmingumo :) o eilėraščio ir nėra, tik pasisakymas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-08-28 00:01
Patiko nuotaika. Savotiškas stiprybės trapumas. Aiškus chronotopas - tegul matuojamas ne laiko matais, o būsenomis, nuo vienos iki kitos, bet laikas čia teka, tik "už kadro". Savo ruožtu, toks apibrėžtumas neleidžia skaitytojui pasiklysti minties vingių atšakose "į begalybę".
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |