'Mes nenustojame mylėti savo tėvų
Mes nustojame mylėti save'
Aš esu gyvas
Kai žydi lietus
Kai pridėjęs ausį
Prie žemės
Girdžiu dundesį
Ne tik šiandien
Plakančių
Bet ir buvusių
Kurių dabar
Nerandu savyje
Bet jie
Tarsi oda įsiūti
Aš debesys
Ir jų atsikartojimai
Akyse
Ir miegančiose širšėse
Esu gėlė kuri būna
Nuskaboma buriant
Man skauda
Nors jaučiu jog užgis
Ta žiema
Kuri liktų
Nebuvus visai


žiūrintis dangun








