Be tavį

Be tavį verkia vasaros lietūs,
Barsto krištolų ryto rasa,
Tavo  ašarų jautrai palietus,
Aš išbėgsu in pievas basa.

Be tavį tarpsta žamuogių skonis
Ir pakyla dangun aitvarai,
Mano rūbas tep langvas, marškonis,
Su tavim man be galo gerai.

Ir cyloj  tu ir aš, ciktai mudu,
Nieks ca mūsų naktų neskaicys,
Klevo lapas nuog skausmo nurudo,
Ir pasbeldė širdzin lapkricys.

Aš neverksu, kad vėjas užkimo,
Atminimus užmiršu skaudzus,
Balakonas išdzius seno mimo,
Saulė kils, glamonės  prog medzus.