Vasaros išdaigos

Dieną, naktį į palangę
Bar, bar, bar lietaus lašai.
Kaip gi jiems nenusibodo
Klumpakojį šokt dažnai?

Ir pagirdė jie žemelę,
Krūmus, žolę bei medžius.
O miške grybukai spėriai
Tiesia savo kotelius.

Gal kažkiek ir pagailėjo
Vasarėlė šilumos.
Vėjas pūtė, kiek galėjo,
Pridarydamas žalos.

Debesų pilka didybė
Aplankydavo dažnai.
Rodės, kad gamta sumanė
Pajuokauti nesmagiai.

Skuba ilgos šviesios dienos,
Saulė grįžta pamažu.
Ir kas rytą po minutę
Teka vėlesniu laiku.

Na, ir dar kokių išdaigų
Vasarėlė sugalvos?
Vėjas pūsti vėl sumanė...
Gal atpūs ir šilumos?