Antrame posme stringa ritmas ir, jei antrą eilutę dar galima išbristi daugmaž tolygiai vietoje manE sakant mAne, tai ketvirtoji jų ne per kur...Čia jau jumi, sakyčiau reiktų pagalvoti ir ka-ką tai pakeisti, aha. Trečiame lyg ir jaučiasi rimavimas tik dėl rimavimo, tai yra čia tekstas pritraukiamas prie rimo, nepaisant, kad dėl to jis galbūt gerokai nukentės. Daugtaškių tikrai nereikia, nes čia ji niekam per daug nepatiks, o ir nereikia manau jų, bent jau dvejose vietose tai jau tikrai. Ir dar, – jei pirmame posme Tavo ąžuolas dar kaip ir tiktų (nors man ir nepatinka paskui tas aiškinimas, kad jis sodintas tėvelio, nes jei rašoma, tavo, o paskui aiškinama, kad tėvelio...na, gal tik man čia taip, tiek to, praleidžiam šitą), tačiau paskutiniame, kai jau ir saulė Tavo...jau kaip ir perteklinis, ir kaži ar ji ne mūsų visų ir vienu žodžiu, pardon, pardon, įsijaučiau turbūt pernelyg, ar ne?