Tu sakai, o aš atsakyt nerandu kaip

Tu sakai: kodėl tyliu
Nes tylu taip many,
Jog kiekvienas žodis
Lūpas palietęs - sudūžta,
Kai man neramu
Atrodo, jog jūra
Nors aš, tik tai pėdas suvilgau -
Praryja
Taip seklu kai bandau
Dangumi prisidengęs nušvisti
Tada, tik stoviu nejausdamas saiko,
O galvoj taip nejaukiai gilu
Tu suprast negali nors
Bandau savo jūrlapiuos uostus parodyt
Man svarbu, jog surastum truputį
Bent mažą dalelę to ką vis dar vadinam
Kartu
Nors kartais jaučiuosi
Jog mano vidinis kompasas
Pakeitė polius
Išdavikės akys kaip potvynis
Neįsiklauso į tavo kalbėjimus
Aš pykstu ir niekaip nerandu
Kaip paglostyt
Bent akimirkai prieš sutrupant tiltams
Tu sakai,
O aš atsakyt nerandu kaip