Pamatavimas

Kokio ilgumo smilgos gyvenimas,
visai kaip mano, visai kaip jūsų.

Tokio ilgumo, kad mums užtektų,
ant žalio kotelio suverti žemuoges.

Tokio ilgumo, kad boružėlė,
galėtų tikėti, kad lipa į dangų.

Ir tokio švelnumo, kad neatsilaikome,
norime delnu paliesti tą šilką.

Žalias šnarėjimas – gražiausia muzika,
pievų simfonija, o gal lopšinė.

Net vėjas įsisupa ir čia užsnūsta,
giliai atsidūsta, panyra į sapną.

Kol saulė teka ir rasą renka,
kol ilsisi dalgiai ir skardžiai nežvanga.

Galime džiaugtis birželio smilgomis
ir prisiminti, tai kas svarbiausia.

Tokio ilgumo smilgos gyvenimas,
visai kaip mano, visai kaip jūsų.