Vienintelė

Aš gyvenu, kol tavo mintyse esu

Kol grįžta praeities vaizdai

Kol praeitį dar primena seni daiktai


Aš čia visai, visai šalia

Paliest gali mane ranka

Paglostyt plaukus ežiuku kirptus

Priglausti, apkabinti sugrįžus į namus



Aš vis prisimenu tavo rudas akis

Blakstienas, antakius lenktus

Prancūzišką grifkutę, plaukus paleistus

Tu su manim, kai vasaros kaitra

Tu su manim, kai ūžauja pūga

Tu su manim, aplinkui vien tyla

Tu su manim visur ir visada