Inmyntos pėdos

Inmyntos pėdos, klegesys vaikų,
Slapta kartoju šokį mėnasienos.
Besielė valcimi dangaus plaukiu,
Ty kur paslieka vasaros cik vienos.

Tu plauk, su skįstancais tu plauk,
Kartoji man kimiai kiekvienų rytų,
Užlopyk dugnų valcies ir palauk,
Dangus in delnus atvirus sukrito.

Pasaulis išvirkščias dzienų būcy,
Kiekvienas žvylgsnis paslėptas nuog vėjo.
Švelniais pirštukais vakarų  lieci,
Kur tep skausmyngai, tep giliai sopėjo.

Vėl plauks ne valcys, plauks gelsvi rugiai,
Tu nuraškysi žvaigždį tarsi dzienų.
Išbals rugpjūciai lyg margi drugiai,
Pakibs virš mūsų lauko mėnasiena.