Išdalinau

padariau  iš tavęs altorių
kad kiekvienas
prie jo melstis galėtų

išdalinau tave  visiems
eilėraščiais

nebūtina
prisiminti vardą
nes kalbėjai
kad užmiršai mane

jeigu aš galėčiau
savo sapnus parduoti

žiemos nuojauta
veda mane naktį į gatves 
kurios užlietos ugnelėmis
ir pasakomis įgarsintos

ant didžiausios kalvos
paliksiu tave
nuėjęs atsigręšiu
ir tik tada pamatysiu
kokia tu permatoma

jei taip norėjai
pavirst šešėliu
be mano meilės