Kalbėjai,
kad „ griaustinis MUMS vėliau. “
Štai ir galvoju, kaip suprasti tai.
bet, žinoma, tarsi ne Jeigas aš.
tarsi vėl grįžęs į save,
kuomet, dienoraštį pakėlęs,
vis dievuliu vadindavęs.
Miela man ši die - no - raš - ti - nė atmintis,
į užmarštį jos atiduot neketinu -
Darbymetyje aš, Prany.
Štai tau Naujieji Metai,
pirmoji jų diena,
švente įteisinta, pasidabinusi,
o man - nubuvę jie.
Štai debesis tamsus, kokio panoręs,
štai aš jame esu.
Kaip Jeigas – šitaip būčiau neįstengęs,
o kaip dievulis – ogi jokio vargo.
Laukti nereikia, kad griaustinis MAN vėliau.
Ir jis tuoj pat, čia pat debesyje
kartu su žaibo šakele.
2025-01-01
Jeigas su geriausiais Jums linkėjimais kelionėse po save. Iki.
Priverstas. Ilgą laiką nedėJAU... Bet mano žanras TOKS, kad jis nei poezijai, nei prozai nepritinka. Tikiuosi, kas Jeigas čia ne dykai atsiradęs. Facebook jis atrodo kitaip, su paveikslėliais...
Bent paaiškink gerbiamai publikai kas anot tavęs yra Post
Scriptum. Be šio matau pilna išsireiškimų niekaip nesisiejančių ne tik su šiuo, bet su jokiais tavo textais.
Ar tik nebus dar viens kliedesys apie nieką.