Mintys ir kūnas
Tai laikinas menas apvaizdos
Kuriuos norisi glaust
Nors jūra čia pat
Tai miegantis miškas
O akys užmerktos
Žiema
Vidumi vien klausausi
Kaip debesys sutrupa
Sninga
Ir taip liūdna kaskart
Kai suvokiu jog
Vieną dieną nubudęs
Nerasiu
Nei vakar
Nei ryt
nei dabar


žiūrintis dangun










