Mes sykiu

Pabūk tu su manim  sykiu,
Kol neužslinko mėnasiena,
Kol sukas visata ratu,
Kartojas pasakiškos dzienos.

Pabūk pasaulyje čiudnam,
Tau rytų, vakarų atnešu,
Juk žamėje gyvenam tam,
Kad būtų visos dzienos šviesios.

Kad Aladinai po nakcies,
Mani prakalbytų iš ryto,
Aš nematytau  pilnacies,
Ar mėnasio rugsėjo kito.

Paskum svajotume sykiu,
Tokia vaiski šita vienatvė,
Juk ca ir aš, juk ca ir tu,
Visa svajynga mūsų gatvė.