Per ilgai tėvynė manyje nepabuvo, nes
Ilgesys, troškulys ir neapykanta pakeitė
Meilę, žavesį ir empatiją.
Pagirios
Oi skauda, kaip man skauda
Širdį, sąžinę tikėjimu Dievu, teisybe.
Užteks. Jau baigėsi kantrybė.
Tad
Būkit maloni politika
Užbaigti mano agoniją pilietišką
Miriau dūšia,
o kerštą, meilės jausmą,
paliksiu
Bruto anūkams
Čia tai bent įniršis, atsakyk po punktelį - iš kur, iš kurios vietos savyje, juk iš proto susigalvojimų, iš proto mintimis, iš savo proto :) jautei tai ką jautei. Visur pretenzija į Pasaulį, kad Žemė sukasi ne tuo greičiu, ne į tą pusę, kaip atrodo kad turi suktis.
Žiūrėk, širdį skauda tau, o ne pasauliui, turi vesti dialogą su savo širdimi, juk Pasauliui tas pats kaip jautiesi, jis visada ras kur ir kaip tave panaudoti. Tavo išgyvenimas ir jausmas yra tavo reikalas ir niekieno daugiau :)
Bet tai buvo jau seniai- gal šiandien ji jaučiasi kitaip :)
Čia tam, lininiai herojui. :)
Vititki priedai gautsi tik dvoikets uz tokiuts kūriniuts! Poezijots tia nėra, tik lozungų priratsęts kazkokių, lozunginits tokts, turpūt jau miegojai, papudai ir puolei ratsyti, taip?