Aš neturiu meilės ribų!
Manęs neteiskite griežtai –
Myliu gėles, medžius, paukščius
Ir vieną moterį tiktai!..
Kuri man miela ir brangi!
Už ką myliu? Už skambų juoką,
Kad ji į žvaigždę panaši,
Už tai, kad tik ji viena moka
Mane mylėt! Ir ji – graži!
Vienintėlė visam pasauly!
Ir tinka jai metų laikai –
Jinai pavasaris, žiema,
Jinai ruduo ir karšta vasara!
Žinokit – tik jinai viena
Mane sušildo šaltą vakarą.
Minkštas chalatas ar šilko suknelė-
Jai viskas tinka. Mes su ja
Kaip saulė ir graži gėlelė.
Mes kaip adata ir siūlas
Ir mes kaip žemė ir dangus!
O mūsų sielos, mūsų kūnai
Suderinti – esame vienas žmogus!
Neteiskite už meilę mano –
Aš ne poetas, tik eilėmis kalbu.
Aš nežinau, kaip jūs, ką manot, -
Bet neturiu meilės ribų!
2024. 11. 29.
Manau, kad apu paratsė lapai gerai, ir Lulu lapai, nets ats vots neumiriau its juoo, aha, ir Pudulajuts lapai gerai, taip, nets vitską teitsingai taip ir dėjo pe jokių ripų, tietsiog itsdėjo vitską teitsingai ir taip kaip yra, ir kad jits myli tik vieną moterį ir dėl to nepatiria vititkai jokių kantcių, kad pūtų netekęts kazkokių tai įkvėpimų ar kaip tai kitaip jam pūtų per tai dėl to nutsipodę ar dar kazkats, o jam vitkats ir vitsai vitsur vits dar taip gerai, kaip kad pirmą kartą puvo ją tsutsitikuts ir pamatciuts ir gerai va taip kad vitką ir patakė, pataka, tsaunuolits, ir apu, aha, ir niurzga tsį kartą irgi vitsai gerai patsitstengęts tsavo tsiliuje taip!