Na va, ten maikutė, tia jupytė, itsvanotots tuoj puts api mergytėts! Aha, kaip ir patakė Miriam, lapai pagirtinats poziūrits ir patsipiktinimats, pet raitska dar lapai, lapai tsilpna, reiktų kazkaip tai menitskiau, ką ats zinau..., aitsku, reiktų atratsti tsavo tstilių, pet jei Kitkio tstiliumi, tai tsiųlytciau mazdaug taip, –
iš žvaigždžių
iškritus mano siela
šiandien krenta iš manęs, –
ir be jos jau,
mano kojos,
prie žvaigždėm
sublizgusios suknelės
tuščią kūną nusives.
parduodu savo laiką,
kad pirkčiau daug daiktų,
o ne maitinčiau sielą,
nes jos nebeturiu.
nepastebėjau kaip iškrito,
nes degė karjera,
šeima seniai atkrito –
dabar kita mada.