Apleisti koridoriai iki širdies (EDIT)

Apleisti koridoriai iki širdies
Seniai jais netekėjo kraujas
Taip ir neatėjo rytas naujas
Atidavei man dalį savo gyvasties
Ir dar yra šiek tiek vilties

Neberandu tavo sudužusios sielos
Seniai jau baigės tavo dienos
Susdužo ir mano širdies langai
Kaip vaiką užklupo gyvenimo vargai

Aš tik šalutinis poveikis
O tu mano vienintelis poreikis
Dar net nespėjai pražilti
Ir meilės neužteks tavęs grąžinti

Mums reikėjo daugiau laiko,
Bet mirtis neturėjo saiko
Palikai nesuvalgytus pietus
Ir neužrakintoj spynoj raktus

Atėjo laikas tave paleisti
Turiu šypsenai vietą užleisti
Prisiminsiu tave,
Kaip naktį prisimena mėnulis
O amžinybė nėra tik nulis

Ačiū, kad parodei šviesą
Ir pasakei visą tiesą
Tu pasiaukojai dėl manęs
Aš gyvensiu dėl tavęs