*** *** ***

rašau tekstus ir
slaptoje tikiu,
kad Tavo mylinti širdis
juos mintyse dainom paverčia

sakau žodžius,
skaidriausius posmus
ne lūpom ir ne sakiniais,
bet siela ir dvasia

tikėdamas, kad
viską Tu be žodžių
permatai
ir supranti

geriu kiekvieną
Tavo sakinį, kaip ryto rasą
man sakomą nepaprastai
žole, paukščiu, žydėjimu

prisilietimais ir pavasariais
ir išeinu gyvendamas su Tavimi
nes niekur be Tavęs aš
negyvenčiau.