Išėjusiems

Rudens simfoniją užklydęs vėjas groja
Ir plėšo klevo krentančius lapus,
Širdim ir lūpom rytmetį kartoju —
Jau nepareisit pro namų vartus.

Langų stikluos šypsosis spindulėlis
Rudenės saulės toks lengvai blyškus,
O kurgi jūs, išėjusiosios vėlės,
Kai verkia lietumi niūrus dangus?

Uždegs žvakelę rankos artimųjų,
Maldoj sustingus ašara sūri,
Širdim apglėbiama rudens simfonija
Gal paskutinė rudenio kely...

Aš savo angelą sapnuos paliesiu,
Tiek skaudžiai išverkta juodų naktų...
Sakau išėjusiems anksti, negrįžusiems —
Mes saugom šilumą namų gimtų...
..................
Rudens simfoniją užklydęs vėjas groja.
Aš jus prisimenu — širdim kartoju.