Žerėjimas

Ne mano kelias
Ne mano pjūklas
Ne mano pėdomis molis plūktas
Ne mano raudos per lango stiklą
Kur viskas liejasi
Viskas netikra

Įskilę metai link krosnies dūmo
Per pačią šerdį suodžių juodumo
Keliais nurieda per ilgą lauką
Žvaigždynams kylant ir šalčiui auštant

Ne mano žvakės ne mano Ilgės
Ne mano kirvis ir ne mano kirtis
Per nuolankumą geisdama vėjo
Gal aš gal ne gal tik mano šešėlis

Vardu pašauksi neatsiliepsiu
Ne mano vardas ir ne mano liepsnos
Žarijoms dylant į dūmą žilą
Naktis užtraukia žiemos vežimą

Vėlių virtinei per dangų girgsint
Ant šviežio šerkšno ne mano žingsniai
Ne mano kvapą į plunksnų lietų
Tamsa paliejusi mums palieka

Ne mano naktys ir ne mano dienos
Palikite mane ganytis vieną
Jei ne eilėraščius užmegsiu jūsų sieloje
Lyg maldą amžiną kartosiu
Žiemai žėrint