kai pirmą kartą
man
ne vaikiškai
nusišypsojai
pradėjo skristi
kiemas
miškas
pieva
šis pasaulis
kaip vaikystė
paprastas ir nuostabus
kai pažvelgei vylingai
nusijuokė
pro šali lekiantis
miškų karoliai
pakvipo oras mėtų sidabru
čiurleno akių mėlis
pažadu saldžiu
kai pirmą kartą
ne vaikiškai nusišypsojai
kokie beribiai
šito jausmo toliai
tikiuosi kad
laiminga tu buvai