iš kiekvieno ilgesio, liūdesio, nevilties tavo
susitveria po
bedugnę, juodą ir gilią ir kas kartą sunkesnę
įsirėžiančią į tavo kūną ir naikinančią visa tai,
ką sukūrei anksčiau - savo džiaugsmo verpetus iš dulkių ir gaudesio -
gražiausias galaktikas, įrašei muziką,
pilną gyvybės, kurioje įsiklausius girdėti gali -
gyvybės gyvybėje skamba gyvastis,
kiekviename virpsnyje dainuoja ir šoka gyvenimus,
išgyvena savus, tau džiugesį keliančius blyksnius
O kažkas, ar prisimeni - netikėjo kad iš šito chaoso,
laiko prieš laiką ir tamsos, kuri užkalba protą pamiršti
galėtum išauginti tiek šviesos
įpiešti poeziją virš juodumo, įrašyti simfonijas,
užkurti beveik amžiną begalybės variklį
vien iš meilės -
tai gražu, mylimasis.
aš girdžiu visa tai ir gėriuosi mažiausiais tavo pasauliais
kur nieko nėra per mažai, ar per daug
viskas auga
pildosi tavo mieliausi sapnai
ir tu pats išsipildai,
mano Dieve.