Darius Baliukevičius - architektas, nužudęs nuobodulį

Arkos galerijoje vyksta dizaino fiesta “ Po paviršiumi”.
Vienas architektas valdo fizinę parodos išraišką, profesionalia akimi išdėstantis dizaino valgius.
Darius Baliukevičius parodos architektas.
Ilgai kylu laiptais  antro aukšto link.
Praviros durys ir prieš akis, tarsi Baltijos jūros valdos - instaliacija - ventiliatorius keliantis gyvybės šilką, kviečia įkvėpti gimtosios jūros judantį vaizdą, kad penkiose kitose parodos erdvėse tas banguojantis šilkas įkyriai pabrėžtu - čia susirinko Baltijos regiono dizaino vergai.
Toliau architektas sukuria žiūrovui komfortą, įsižiūrėti į jūros pakrantėje bėgiojančių dizainerių darbus.
Argi dizaino paroda išgyvens be  širmos, kabančios tarsi restauruojamų senovės knygos puslapių džiovykla?
Puslapių – ženklų prieš šimtmetį  į Baltijos jūrą nukritusių  ir dabar audros išmestų džiūti galerijoje.
Tai  architektas  liepė surinkti ir pakabinti pirmosios parodos salės viduryje.
Paroda siekia Baltijos dizainerių darbų probleminiame kontekste išryškinti ne tik tendencijas, bet ir  nepakartojamą darbų grožį.
Mėlynoji jūros smėlio pėdsakus menanti knyga, išskirtinė, nešanti šviežią informaciją apie senąjį jūros ornamentą.
Akcentas, nes kabo erdvėje.
Jūros vabzdžių kapinės – palata Nr. 6. Karaliauja dizaino ironija.
Mistika kvepiantys nefunkcionalūs prieštvaninės vapsvos kailiniai.
Vėl džiūstančios, tarsi paminklai po lietaus, atversti albumai, kuriose užfiksuotas paukščio žvilgsnis į  Baltijos jūrą.
Ovaliniai portretai, tai subtilus tolimos praeities priminimas, kalbantis apie Piarnų pajūrį, kuriame ilgomis sukniomis slankioja, filmuotis susirinkusios, linksmai dažytos artistės.
Kas nesižavėjo suomių dizainu, tas nematė lentynos, dėmesingai bėgančios laiptinės siena link parodos galo.
Sprendimas finale palikti ne laivus, besitrinančius nugaromis, kas visada yra Baltijos jūros įvaizdžio klišė, o pateikti judančią muzikos iliuziją, prispaustą iš jūros išbėgančiais akmenimis.
Tai galima priimti kaip linksmą parodos architekto ironija ir melodingą atsisveikinimą.
Paliekant galerija burnoje jautėsi Baltijos jūros druskos skonis. Jis nebuvo sūrus.