Pražydusi gotika

Akmeniniais bažnyčios skliautais
Šoka griaudėja Bacho fugos
Pražydo gotika stiklais skaidriais
Tik kažko liūdi marmurinės lūpos

Nežemiška migla žvakių šviesoje
Atrodo gatvėmis Letos upės teka
Ten anapus užsimiršimo tyloje
Labai artimas negirdimas šneka

Vienas kaip nendrė įsibridus ežere
Lapkričio žvaigždės stebisi
Rangosi vėlyva kruvina žara
Žalčiu pro juodą debesį