X? BUVAU, ESU ir BŪSIU (10)

Kas atsitiko,
kad nei TEN nei ČIA,
kaip man įvardint tokią savo būtį?
Žinau, kad dar kažkur kažkas esu,
tačiau ieškodamas savy žmogaus,
matau išmėtytą visaip
ir po visur.

Neliudiju,
kad sugebu žinojimu pajausti
kaip atsitikę, kad
be skausmo, it savaime,
nukritęs rankos delnas
scena patapo.
O ir širdis...
Kažin, kur ji nudingo,
tačiau žinojimo dėl prapulties nėra.

Dievai, palikite mane bent šitokiu,
bent TIK KOL KAS -
kalnai jau pereiti ir suprantu:
išėjus iš bažnyčios
šventorius pasitinka palydėt atgal,
tačiau šį kartą jį kitaip jaučiu -
tokio šventoriaus tvoromis jau neaptverti,
be nuorodų jis, nepriklausomas,
su esmėmis
BUVAU, ESU ir BŪSIU,
sakyčiau, pritinka trispalvei iškelti kuo aukščiau,
galgi, valstybei būti jo prototipu.

Šventoriaus Žeme,
kartojuosi ištardamas,
po mano kojomis iš TEN tu ateini,
tačiau paveikslas tavo vis kitaip išrodo,
bet vėlgi - ar vien Tavo?
Jau vis dažniau pasijaučiu be kojų,
išėjusiu lenktynėse su buvusiu savim.
-----_____-----_____
(Tikiu į tęsinį)