Treniruotė jo glėbyje

Dabar darom pritūpimus. 1, 2, 3... lėtai skaičiuojam iki 30 kartų. 
O dabar pašokinėjam,  pamosuojam rankom,  atsilenkiam.  Kitas pratimas bus poromis. 
Taip, taip. Tu,  mergaite, likusi be poros,  ateini prie manęs ir mes parodysim. 
Stojam priešais vienas kitą, apsisukam nugaromis,  susikimbam rankomis ir keliam vienas kitą ant nugaros pakaitomis.
Gana. Kitas ptatimas iš priekio. Atsisėdam ant grindų,  kojos plačiai,  priartėjam prie vienas kito apkabindami kojomis partnerį ir lankstomės, pirmyn, atgal, pirmyn, atgal...
Šie pratimai šešiolikmetei mergaitei tarsi suteikdavo lakią vaizduotę. Ji net parausdavo.  Bet nuolat likdavo su treneriu poroje. 
Kartą į treniruotę niekas neatėjo tik ji viena.  Tada buvo kaip tik pasiruošimas rytojaus varžyboms. 
Pakartojam disko metimo judesius. Treneris atneša keletą diskų iš spintos ir einam į stadioną pasimėtyt. 
Dar kartą priėjęs iš nugaros, prigludęs, akcentuoja koks turi būti metimo kampas,  kaip laikyti ir kada paleisti. 
Taip besimėtant pusvalandis greitai prabėga. Nešam viską padėt.  Pabaigai dar keletas pratimų atsipalaidavimui. 
Tai rytoj 7-tą išvažiuojam, nepamiršk. 
O, kad ta mergaitė galėtų vakare užmigt... tiek minčių pilna galvelė.  Vartosi,  blaškosi iki išaušta rytas. Taip nemigusi ir nuskubą į autobusą.  Mato,  kad tik ji viena.
-o tai kur kiti?
-rajone tik tu viena diskininkė.
-tik aš?
-taip, taip. Greitai lipam.  Autobusas sausakimšas.
Sėda į vienintelį likusį laisvą sostą ir kaipmat, padėjusi galvą,  ant trenerio peties, užsnaudžia...