Ežero paslaptis . Pradžia

Grindys buvo purvinos, nes čia niekada nebuvo švaru. Virtuvėje visi vaikščiojo su batais. Generolas sirgo ilgai, kol vieną dieną paprašė išnešti į sodą. O to sodo nebuvo, išnešė į gatvę. Generolas mirė savo lovoje, bet gatvėje.
Pasakojo  agentės pasaką vienuoliškai apsirengusi moteris linksmu veidu. Rodė savo dantis besijuokdama iš to, kaip nešė iš šito buto generolą. Jeigu mirė viduje - krenta kaina.
Parduodamas senas generolo butas, dulkėmis byranti siena. Paėmiau, kėdę iškreiptomis kojomis, rausva medvilnine sėdyne ir atsisėdau. Nebuvo jauku žiūrėti į blizgančių koklių krosnį.
Stovėjau su Mylimąją tarsi kryžkelėje.
“ Jeigu  klausytum manęs - tu gyventum žymiai geriau”.
Man norėjosi gyventi geriau. Gyvenimas staiga ėmė gerėti,  tik prieš porą dienų gavau dokumentus apie palikimą, vidinėje kišenėje banko kortelė.
Ar galėjau būti laimingesnis? Mylimosios supratimu - galėjau.
“ Nusiperkam šitą butą - turėsim, kur gyventi. Nereikės trintis su tėvais”
Man įprasta girdėti tokius žodžius. Tik šiandien jie nuskambėjo viliojančiai.
Gal tikrai viskas, ką išpusto lyg smėlį iš širdies, ims ir sugrįš? Tas artumo jausmas yra šalia, toli jo neišblaškė. Patikėjau. Buvo gražus vakaras.
“ Perkam  kartu. Rizikuojam kartu. Arba gyvenam arba prarandam (čia ji padarė pauzę) pinigus kartu”
Man buvo kita išeitis. Stovėti ir meluoti, kad neturiu pinigų?
Nupirkom tą butą. Pinigų prireikė įrengiant.
O jeigu įrengti kaip svajonėse? Su šildomomis grindimis. Su ąžuolo parketu. Su miegamojo mėlynomis pagalvėmis? Vonia su virpančiomis srovėmis. Kabliukais drabužiams, ilgais rankšluosčiais. Paveikslais iš interneto. Raudona flaneline pižama. Tokias pardavinėjo centrinėje universalinėje, trečiame aukšte.
Įdėjau pinigų, laiko ir vilties į tą butą du kartus daugiau nei besišypsanti Mylimoji.
„ Nuvažiuok, pažiūrėk tuos baldus. Gerai? Prašau tavęs. Jeigu patiks – nupirk. Pinigų turi? Uždėk už mane. Ar gerai? “
Ruošiausi pakalbėti, kad norėsiu sutvarkyti dokumentus dėl didesnės buto dalies.
Vieną rytą užsimiegojęs paklausiau:
“ O kieno vardu butas? ”
“ Pirkom mano motinos vardu. Mažesni mokesčiai”
Skolinausi, bet statybos judėjo į priekį.

Stovėjau prie lombardo ir laukiau kol atidarys. Pro šalį skubėjo draugas.
Rytas, kada visi bijo prarasti darbą.
“ O tu dar žvejoji? ” paklausė jis atidžiai prisidegdamas cigaretę.
“ Nu, žvejoju ir geriu, ir rūkau. Gyvenu”
“ Gal tu nori atvažiuoti pas mane į sodybą? Pažvejosim.. ”
“ Tik su šeima. Atleisk”
“ Namie vietos kiek nori  - visada prašom. Tarp kitko, mano gimtadienis. O pažvejosim kitą kartą. Tai iki šeštadienio? ”