Maža grupė Tikrųjų Žvaigždžių dažytojų gyveno pušyne prie jūros.
Visą dieną jie dažo žvaigždes danguje, o naktį, žvaigždės dalyvaudavo žvaigždžių lenktynėse, grožio dienose, sagų rijimo konkursuose ten aukštai, dangaus skliauto pakraštyje, o tuo metu dažytojai ilsisi palapinėse ir stebi dažytas žvaigždes.
Ar matei, pavargusį, bet laimingą Žvaigždžių dažytoją? O gal pasveikinai?
Kas tik pamato žvaigždžių dažytoją, to gerklėje atsiranda auksinis radijas, transliuojantis džiazo muziką. Nepatogu, bet nereikia nešiotis rankose. Abiem rankom laisvai gali apkabinti anksti pabudusią moterį. Vos prasižioji bučiuoti ir skamba džiazas.
O kas ryte pasveikina Tikrąjį žvaigždžių dažytoją, to kišenėje atsiranda keletas laisvų eurų.
Nuo to laiko kaip tikri žvaigždžių dažytojai apsigyveno pušyne prie jūros, pakrante praeinantys girdi džiazą ir moterys šaukia taxi, mosuodamos laisvais eurais.
Tikrieji žvaigždžių dažytojai keliauja tolyn, kada žvaigždės ima kristi iš dangaus.
Ateis ir čia tokia naktis.