Apie erškėtį

Ant kalno erškėtis.
Dabar jau išmokęs skraidyti iš
nuo šakų atsispyrusių paukščių.
Pavargęs į vėjų ritmą sūpuoti.
Žinantis, ramybė nėra niekas kitas,
tik iš visų pakraščių vienodai
smarkiai pučiantis vėjas,
tik pati galingiausia visomis kryptimis
plešianti jo spygliuotą kūną jėga.

Lėtai tolsta audros nuplėštas lapelis.
Pa-lik.
Pa-si-lik.
Kil-k.
Krisk.
S-krisk.
Tai turėjo įvykti ir buvo.
Ženklai pranašaujantys lietų,
Kranklio plunksna,.
Šešėlis angies,
Basos kojos ant vinių, stiklų ir žarijų.
Kartok:
Vėjas skraidyti išmoko iš
paukščių,
saulė pakilti iš pienės pūkų,
žvaigždės spindėt iš
liepsnos kibirkščių.

Šalia jo
susiglaudę du akmenys liečiami smilgų.
Gerokai per švelniai.
Šiurkštumas slysta paviršium,
švelnumas žeidžia
iki gelmių.