Pasimalonėjimas (motinai)

Kad tu žinotum, kaip aš pavargau, mam –
Gyvenimas lyg jungas jaučiui traukt vienam –
Gal metai nebe tie, kad ant galvos
Ir šilumą, ir vėsą – svorį ir lengvumą... –
Lyg rankos nebesamos kvietimas –
Ištiestos... 

Kad tu žinotum... –
                            kas ankščiau
                            jausmus kūreno ir tvirčiau –
                            jaučiaus tarytum iš gelmių –
                            aš žemės syvais buvo gyvenu!
                          Kas kėlė nuotaiką, džiaugsmus –
                          net sodo žiedlapis švelnus
                          galėjo dvasią įsiūbuot –
                          kad ir žvaigždėms jos didžio neužstot...

- - -

Dabar nereikia nieko man... –
Toliau gyvent kaip? – nežinau...
Kiemo vartus atkeltus nakčiai palikau –
Vis vien... – tas pats...
                                      nėra kas nešt... –
Kažką praradęs, negebu suprast...