Palieski baltu angelo sparnu

Namuos neliko džiugesio ir juoko,
Skausmingai tuščia tapo ir tylu.
Beviltiška ir liūdna, bet pakeisti nieko,
Deja, kad būtų taip kaip buvo, negaliu.

Buvai tu mano kūnas, mano kraujas,
Nuo vėjo, šalčio saugota trapi gėlė.
Dabar beliko pelenų tik kelios saujos
Ir širdyje kitiems nematoma skylė.

Prisiminimai groja skausmo stygom,
Kas su tavim susiję, viskas taip jautru.
Ir noras apkabint tave, paglostyt niekur neišnyko.
Prašau, nors sapnuose palieski baltu angelo sparnu.