Sužvė-rėjęs

Stabas tik medžio pliauska
Jei niekas jam nesilenkia
Tad meldžiasi pievos žiogams
Kviečiasi dieną pamesti
Šešėliai tik grimas
Tuštybė tamsai
Pabėgant į aklumas
Bet prieš man nusibaigiant
Ir kaulus paliekant
Sapnams sudraskyt
Dangus sužvėrėjęs šįvakar
Dega aguonom
It gyvas
Pridėk ausį prie mano bedugnės
Kur šulinio aidi širdis
Kai aš negirdėsiu
Tu man pasakyk
Ten tuščią ar pilną
Mėnesieną ikritus regi