Aš tik ant kiemo...

Iš kur tiek rados vyturių –
Girdėti ausiai malonu –
Melodijas ant lauko pilko,
Vėjužis supa tartum šilką.

Nors giesmininkų nematyt,
Sulieję spalvos foną giria,
Bet giesmės – jos aplink ratu... –
Ir choras, ir orkestras iki girios!

Kur stiprėliau, kur vienodžiau –
Ant dirigento pulto kas užlipęs? –
Kalvelėje, nuo kelio kiek toliau,
Žilvytis skersvėjuose supas plikas...

Ir pats mažyčiu paukšteliu –
Garsu virstu,
Spalva, pataikančia į toną –
Aš tik ant kiemo,
Tarp vėjų keturių,
Su kažin kur nuklydusia kaimiečio siela.


2024-04-06