Inkilas

Jonas tašė visą rytą,
Skiedros skriejo, žemėn krito. –

Inkilas dailus iš beržo,
Neša Jonas jį į daržą.

Pirmas inkilas – mažytis,
Vienas šonas nedažytas.

Stogas, grindys, langas vienas,
Kad įskristų tik varnėnas.                       

Štai pirmasis ir jo draugė                                   
Naujo būsto kantriai laukia!

Varnas inkilą stebėjo
Ir po nosim sukarksėjo:

– Senas lizdas man netinka,
Bet pačiam reik miklint kinkas.

Lizdą suksiu kokį noriu
Pats sau būsiu gaspadorius.