Štai ta sekundė greičiui išmatuoti

Kol kas tik tiek žinau –
už šviesą jau išmokęs skrist greičiau,
o ar gerai, ar negerai
nevarginu savęs spėlionėmis,
matydamas kaip fizikai
prieš savo formules žegnojasi,
neleisdami Visatai būti visažinei.

Nedaug ką pasakyti apie tai galiu,
tačiau džiaugiuosi,
kad į Žmogų jų neįsileista.
Man regis, kad netgi ne erdve skridau,
parūpus savimi prie Paukščių Tako prisiglausti.

Sakykite, beje,
kur šviesmečiai nudingo,
neišėję mano laiko skrydžiui pamatuoti.
Nedaug reikėję, kad panūdintas minties
atsikvošėčiau kaip po sapno –
tegu sekundė, te kita
kai pamatau, kaip vėlės tartum smėlį
šviesą samsto rankomis ir barsto
į akis visiems, visiems
kas kiek užmato.

Štai ta sekundė greičiui išmatuoti
kuomet, Žmogau, jautiesi
kad į Dievą panašus.