A-po-lit-ika

Ji gyveno kitos moters
Miško šešėlyje
Trumputėmis dienomis
Kai iškišdavo savo galvą
Pro tos moters šešėlius
Mąstydavo kodėl politika
Yra kanibalizmo forma
Juk kiekvienas tikriausiai
Buvo kada susimąstęs
Kas jeigu... Ar valgydamas savą
Valgyčiau kazkuria prasme save
Nes jei valgyčiau kitą galėčiau
Sau meluoti surasti pasiteisinimą
Galėčiau nesibaiminti savo sąžinės
Tuoj prezidento rinkimai
Galvodavo ji lyg neturėtų daugiau
Apie ką galvoti tokiomis šaltomis naktimis
Negalėdavo savo minčių pradanginti nei knygose
Nei savo mylimuose hobiuose
Visur buvo vien nerimas
Ir hamletiškas klausimas
Būti ar...?
Ji buvo itin susitelkusi į save
Lyg koks viralas verdantis ant ugnies kuo ilgiau
Jog įgautų tą nenupasakojamai malonų skonį
Ar visgi nebūti?..
Mintys vis nuklysdavo
Kaip matoma lapių pėdučių kryptis
Bet niekada nenusekama iki tikslo
Ji tiesiog mąstė
Nors daug vyrų užginčytų
Jos teisę į tokią prabangą
Tokią kuklią nemokamą pramogą
Ji vistiek tai darė
Žinodama jog tokiomis mintimis apsikrovus
Būsi sunki sau it balastas
It koks nereikalingas trečias sparnas musei
Ir visgi ji buvo burė išplaukti
Per tarpeklius
Per savo širdies landynes
Į vandenis kuriuose nėra
Nė gramo jos akių druskos
Ji buvo tokia skaidri
Jog pakėlusi ranką prieš pilnatį
Galėdavo regėti savo kaulus
Aplipusius mėnesienom
Pasirodo ji buvo visiškai apolitiška
Valstybės reikaluose
Ji tik norėjo suvokti savo
Pasimetusius širdies reikalus
Mąstydama apie kitus
Kazkuria prasme vengė savęs