Laivai

Džiovinamos svajonės –
Svyrantys stiebai... –
Nėr vėjo sekluma artėja
Ir būrės – krintantys sparnai –
Laivai du ne į tą užutėkį suėję...

Negailestinga saulė
Ir atogrąžų drėgmė... –
Nuo sūrimo it žilstantys – iš tolo –
Veidai iškrypę tyloje –
Tarp realybės ir gyventi noro...

Lyg žvelgtų vienas kitą padilbiais...
Lyg lauktų rankos – ištiestos malonės,
Kada lagūną potvyniai užlies
Ir brizas pūstelės į šoną... –

Bet pirštais tiktais laikas kaip medus –
Klampus it smėlis, varvantis į mintį...
Laivai – pavargėliai krūvoj
Ir viešpats išgyvenantis jų kančią...