Ruduo, purplelis ir klevas

Glaustašakis klevas numetė lapus
Ir atidengė ilgai slėptus paukštės namus.

Visą vasarą po juo sėdėjau, gerdama jazminų arbatą,
Svajodama ir svarstydama, ko čia tas purplelis straksi.

Ak, jis bandė mane nuvilioti tolyn
Nuo savo paukštelių.

Dabar lizdas tuščias.
Ir tik vienišas likęs lapelis
Vis dar bando slapstyt jį
Nuo rudens darganos ir manęs.