Šecherezados vienatvė

Išdilęs prakaitas
Rankas nusvirusias matuoja
Šalčiu pečius nuglostant
Apleidžia... viena ir tūkstantis vilčių

Jų svorį sugeriantis vėjas
Metamorfoziniais sparnais nušluoja
Atilsio šešėlį
Nuo tūkstančio ir vieno sielos atspindžių

Ir pirmą kart tiesiog einu...
dėliojant kryptį iš tuštumos kvapų
Kol juodas lino rūbas
Keičia tūkstantį ir vieną žaizdą

Ir kol minu... tiesiog minu
Aš tūkstančiu ir vienu prisilietimu
Išeinu į dykumą
Basomis išminti kaitrą...

(2023. 11. 30)