Po žvaigždėtu dangumi šviečiant mėnuliui,
Tyros meilės šviesa švelniai apgaubia pečius.
Visos abejonės ir baimės akimirksniu išblėsta,
Noriu liesti, jausti, matyti ir būti su tavimi visada.
Gyvenimas vienas, o tu esi vienintelis, mielas,
Apšvietęs mano kelią palaimos spindesiu.
Tavo tamsių akių gelmėj, savom tave matau,
Kai sielos ir širdys liepsnoja, meilė degs amžinai!
Kiekviena diena su tavimi - tikras stebuklas,
Tarsi laikas sustoja ir niekas kitas nesvarbu.
Aš branginu tave labiau nei orą, kuriuo kvėpuoju,
Tik meilės magija tamsą paverčia šviesa.


Viktorija Ladunė










