Šiurpuliai šoka ant odos nuogos
Kol rytus man vienai užkalbėjai
Pirštais skaldei žvaigždynus
Po vieną sėjai į plaukus
Glostė artumas apsunkusias blakstienas
Sekundę pamiršau kvėpuot
Ir pabudau.
Na, galima pergalvoti savaiminius žodžius ir jų reikalingumą. Pvz. nuogumas pirmoj eilutėj tik dėl erotikos, bet ne ji čia griežia. Sekundė visuomet geriau skamba kaip, tarkim, akimirka.
Čia ne jausmas. Ir apskritai ne texta. Ne kultūra, ne literatūra. Nuogybių piteratūra, pornonų klejonės po organizmą. Proxitocinai.
Prondopaminai.
Tikras jeusmas tur vest į tolius, i vinuoginu laukus. Po balkonajs. I fermas pas karvites Mu mu ir Bu bu. O jej jeusmas neved, tataj ira ne ne mukimas, o mukimo mutacija. Argi lirinej augalaj pažista jeusma? Ka nors nujeuče ape žmogiška buvi?
Augalo ir humanoidu buties persiliejimus bej skirtibes?
Na, tujen juk neatsakisi. Tujen ejsi pas lajstituva kat tave perlietu...
Aš sakau tau - flora su faunos požimejs ira bajseu nej bajsu.